I. Programos tikslas
Išskiriamos šios ugdymo sritys: 1) visuomenės pažinimas ir tyrinėjimas (pabrėžiama pažintinė mokinių veika, mokiniai įgyja pilietinio raštingumo pagrindus ir ugdosi tyrinėjimo gebėjimus); 2) dalyvavimas ir pokyčių inicijavimas bendruomenėje (skirta bendruomeniškumui ir praktiniams mokinių atsakingo pilietinio dalyvavimo gebėjimams ugdyti) bei 3) socialinių ryšių kūrimas ir palaikymas (sudaromos sąlygos mokiniams ugdytis demokratines, pilietines, tautines nuostatas, mokiniai mokosi išreikšti savo požiūrius ir nuostatas, taikiai sugyventi bendruomenėje).
II. Programos uždaviniai
Pilietiškumo ugdymo turinys konstruojamas remiantis trimis ugdomosios veiklos sritimis (visuomenės pažinimas ir tyrinėjimas, dalyvavimas ir pokyčių inicijavimas bendruomenėje, socialinių ryšių kūrimas ir palaikymas), kurias pasitelkiant ugdymo procesas turėtų būti orientuotas į pilietiškumo ir socialinės kompetencijų ugdymą. Pilietiškumo ugdymas turėtų ne tik perteikti žinias ir formuoti supratimą, bet ir ugdyti socialinio bendravimo ir bendradarbiavimo, problemų sprendimo, kritinio mąstymo, komunikavimo, kūrybiškumo, iniciatyvumo, mokėjimo mokytis gebėjimus bei formuoti pilietines ir tautines vertybines nuostatas. Žinios savaime nekeičia mokinio elgesio. Šiai kaitai reikalingi gebėjimai ir vertybinių nuostatų kaita. Todėl labai svarbu pilietiškumo ugdymo turinį orientuoti gebėjimų ir vertybinių nuostatų ugdymo link, nes tai yra svarbiausias ugdymo rezultatas.
III. Mokymo priemonės ir literatūra
Priemonės
Mokomoji medžiaga ,, Gimtoji šalis“ ( DVD);
DVD medžiaga ,, Gyvieji rezistencijos puslapiai“;
,, Lietuvos istorija“,, Partizaninis karas Lietuvoje“, ,, Saulės mūšis“ ir kt..
plakatai, padalomoji medžiaga.
Multimedia, internetiniai puslapiai, istorinės laidos ir kt.
Literatūra
S. Bitlieriūtė, A. Jakubčionis ,, Pilietiškumo pagrindai ir laisvės kovų istorija“,vad. 9-10 kl.; Šviesa 2013
Mokyklos bibliotekoje ir istorijos kabinete esanti su laisvės kovų istorija susijusi literatūra.
LR Konstitucija.
|
Kada paskelbtos vaiko teisės |
Nagrinėti, kaip atsirado vaiko teisės, kokiuose dokumentuose jos buvo fiksuotos. Nustatyti vaiko teisių ir pareigų santykį |
|
Teisių ir pareigų vienovė Vaiko teisių konvencijoje |
Gebėti nustatyti vaiko teisių pažeidimus ir tas teise ginti. Suvokti vaiko teisių ir pareigų šeimoje ir visuomenėje santykį. |
|
Prekyba žmonėmis |
Turėti reikiamų žinių apie prekybą žmonėmis. Gebėti atsirinkti teikiamą informaciją apie siūlomą darbą. |
|
Atpažinkite pavojų |
Sužinos, kur kreiptis, iškilus pavojui ir suvoks, kad prievartai galima atsispirti. Susipažins su įstatymais, draudžiančiais prekybą žmonėmis |
|
Vartotojai ir jų teisių apsauga |
Išmanyti vartotojų teises ir pareigas. Žinoti, kur reikia kreiptis, įsigijus netinkamą prekę |
|
Intelektinė nuosavybė |
Apibūdinti intelektines nuosavybės ypatumus. Nagrinėti, kokie veiksmai laikomi autoriaus teisių pažeidimu. |
|
Socialinė atskirtis ir jos mažinimas |
Apibūdinti socialinę atskirtį ir jos priežastis. Gerbti kitą, atsižvelgti į kito poreikius ir interesus. Toleruoti kitą ir kitokį, rūpintis kitais. |
|
Asmens duomenų apsauga |
Paaiškinti, kuo svarbūs asmens duomenys ir kodėl juos reikia saugoti. Žinoti, kur kreiptis šių duomenų vagystės atveju. |
|
Apibendrinimo pamoka |
Apklausa raštu |
|
Rezervinė pamoka |
|
- Dėstytojas: RASA CHMELEVSKIENĖ
I. Programos tikslas
Išskiriamos šios ugdymo sritys: 1) visuomenės pažinimas ir tyrinėjimas (pabrėžiama pažintinė mokinių veika, mokiniai įgyja pilietinio raštingumo pagrindus ir ugdosi tyrinėjimo gebėjimus); 2) dalyvavimas ir pokyčių inicijavimas bendruomenėje (skirta bendruomeniškumui ir praktiniams mokinių atsakingo pilietinio dalyvavimo gebėjimams ugdyti) bei 3) socialinių ryšių kūrimas ir palaikymas (sudaromos sąlygos mokiniams ugdytis demokratines, pilietines, tautines nuostatas, mokiniai mokosi išreikšti savo požiūrius ir nuostatas, taikiai sugyventi bendruomenėje).
II. Programos uždaviniai
Pilietiškumo ugdymo turinys konstruojamas remiantis trimis ugdomosios veiklos sritimis (visuomenės pažinimas ir tyrinėjimas, dalyvavimas ir pokyčių inicijavimas bendruomenėje, socialinių ryšių kūrimas ir palaikymas), kurias pasitelkiant ugdymo procesas turėtų būti orientuotas į pilietiškumo ir socialinės kompetencijų ugdymą. Pilietiškumo ugdymas turėtų ne tik perteikti žinias ir formuoti supratimą, bet ir ugdyti socialinio bendravimo ir bendradarbiavimo, problemų sprendimo, kritinio mąstymo, komunikavimo, kūrybiškumo, iniciatyvumo, mokėjimo mokytis gebėjimus bei formuoti pilietines ir tautines vertybines nuostatas. Žinios savaime nekeičia mokinio elgesio. Šiai kaitai reikalingi gebėjimai ir vertybinių nuostatų kaita. Todėl labai svarbu pilietiškumo ugdymo turinį orientuoti gebėjimų ir vertybinių nuostatų ugdymo link, nes tai yra svarbiausias ugdymo rezultatas.
III. Mokymo priemonės ir literatūra
Priemonės
Mokomoji medžiaga ,, Gimtoji šalis“ ( DVD);
DVD medžiaga ,, Gyvieji rezistencijos puslapiai“;
,, Lietuvos istorija“,, Partizaninis karas Lietuvoje“, ,, Saulės mūšis“ ir kt..
plakatai, padalomoji medžiaga.
Multimedia, internetiniai puslapiai, istorinės laidos ir kt.
Literatūra
S. Bitlieriūtė, A. Jakubčionis ,, Pilietiškumo pagrindai ir laisvės kovų istorija“,vad. 9-10 kl.; Šviesa 2013
Mokyklos bibliotekoje ir istorijos kabinete esanti su laisvės kovų istorija susijusi literatūra.
LR Konstitucija.
- Dėstytojas: RASA CHMELEVSKIENĖ